Smėlynės g. 10A
LT–35143 Panevėžys
Raštinės tel. (8 45) 46 39 60

Ligonių patepimas

„Šventuoju Ligonių patepimu ir kunigų malda visa Bažnyčia paveda ligonius kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad juos sustiprintų ir gelbėtų; dar ir paragina juos savo noru jungtis su Kristaus kančia bei mirtimi ir tuo įnešti savo dalį Dievo tautos gerovei.“
 Kristaus užuojauta ligoniams ir daugelio įvairiausių ligų išgydymas yra akivaizdus ženklas, kad Dievas aplankė savo tautą ir kad Dievo karalystė yra visai arti. Jėzus turėjo galią ne tik gydyti ligas, bet ir atleisti nuodėmes: Jis atėjo gydyti viso žmogaus, jo sielos ir kūno; Jis yra gydytojas, kurio reikia ligoniams. Jo užuojauta visiems kenčiantiems yra tokia didelė, kad Jis sutapatina save su jais: „buvau ligonis – mane aplankėte“. Jo išskirtinė meilė paliegusiems visais amžiais be paliovos vertė krikščionis kreipti ypatingą dėmesį į žmones, kurių kūnas ir siela kenčia. Iš tos meilės kyla nenuilstamos pastangos lengvinti jų padėtį.
Kristus kviečia savo mokinius sekti paskui Jį ir kiekvienam imti savo kryžių.113 Paskui Jį sekdami, jie pradeda naujai žiūrėti į ligą ir ligonius. Jėzus juos įveda į savąjį beturčio bei tarno gyvenimą, padaro savo užuojautos ir gydymo tarnystės dalyviais: „Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė“
Bažnyčia tiki ir išpažįsta, kad iš septynių sakramentų vienas yra išimtinai skirtas sustiprinti tiems, kuriuos vargina ligos; tai Ligonių patepimas.
Ligonių patepimas „yra sakramentas ne tik tų, kuriems mirtis yra visai čia pat. Tinkamas metas jį priimti tikrai esti atėjęs, kai tikinčiajam ima grėsti mirties pavojus dėl fizinio nusilpimo ar senatvės.“
Jeigu ligonis, gavęs Patepimą, pasveiksta, gali vėl gauti šį sakramentą, iš naujo sunkiai susirgęs. Tos pačios ligos metu sakramentas gali būti pakartotas ligai pasunkėjus. Tinka priimti Ligonių patepimą ir prieš sunkią operaciją. Taip turi elgtis ir pagyvenę asmenys jų jėgoms silpstant.
Ligonių patepimą teikia tik vyskupai ir kunigai. Ganytojų pareiga paaiškinti tikintiesiems šio sakramento teikiamas malones, o tikintieji tepadrąsina ligonius prašyti kunigo suteikti šį sakramentą. Ligoniai tepasirengia jį priimti tinkamai nusiteikę, padedami savo ganytojo ir visos bažnytinės bendruomenės; ji raginama ypatingai remti ligonius savo maldomis ir brolišku paslaugumu.
Kaip ir visi sakramentai, Ligonių patepimas yra liturginė ir bendruomeninė apeiga, atliekama šeimoje, ligoninėje arba bažnyčioje, teikiant sakramentą vienam ligoniui ar visai jų grupei. Labai dera šią apeigą atlikti švenčiant Eucharistiją – Viešpaties Velykų atminimą. Jei to reikalauja aplinkybės, prieš šį sakramentą gali būti suteiktas Atgailos, po jo – Eucharistijos sakramentas. Kaip Kristaus Velykų sakramentas, Eucharistija visada turėtų būti paskutinis žemiškosios kelionės sakramentas, „viatikas“ – kelionės maistas „perėjimui“ į amžinąjį gyvenimą.
Žodis ir sakramentas sudaro neišskiriamą visetą. Apeigą pradeda žodžio liturgija ir prieš tai atliktas atgailos aktas. Kristaus žodžiai, apaštalų liudijimas sužadina ligonio ir bendruomenės tikėjimą prašyti iš Viešpaties Jo Dvasios jėgos.
Pagrindiniais teikiamo sakramento elementais laikomi šie: „bažnyčios vyresnieji“ tylėdami uždeda rankas ant ligonių; Bažnyčios tikėjimo malda jie meldžiasi už ligonius – tai šio sakramento epiklezė; paskui patepa (pageidautina vyskupo) pašventintu aliejumi.
Tie liturginiai veiksmai rodo, kokią malonę šis sakramentas teikia ligoniams.