Smėlynės g. 10A
LT–35143 Panevėžys
Raštinės tel. (8 45) 46 39 60

Šventimai

Kristaus apaštalams Šventimų sakramentu pavesta pasiuntinybė Bažnyčioje toliau tęsiama ligi amžių pabaigos; todėl šis sakramentas yra apaštalinės tarnystės sakramentas. Jis apima tris laipsnius: vyskupystę, kunigystę ir diakonatą.
Kristus, Vyriausiasis Kunigas ir vienintelis Tarpininkas, iš Bažnyčios padarė „karaliją bei kunigus savo Dievui ir Tėvui“ . Būdama tokia, visa tikinčiųjų bendrija yra kunigiška. Tikintieji vykdo savo Krikšto kunigystę, kiekvienas pagal savo pašaukimą dalyvaudami Kristaus – Kunigo, Pranašo ir Karaliaus – pasiuntinybėje. Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentais tikintieji yra „pašventinami būti šventa kunigyste“
Tarnybinė, arba hierarchinė, vyskupų ir kunigų kunigystė ir bendroji visų tikinčiųjų kunigystė „abi savaip dalyvauja vienoje Kristaus kunigystėje“, tačiau, nors ir yra „viena kitai skirtos“, tačiau esmingai skiriasi. Kokia prasme? Bendroji tikinčiųjų kunigystė, išsiskleidžiant Krikšto malonei, pasireiškia tikėjimo, vilties ir meilės gyvenimu, gyvenimu pagal Dvasią; tuo tarpu tarnybinė kunigystė tarnauja bendrajai kunigystei ir padeda išsiskleisti visų krikščionių Krikšto malonei. Ji yra viena priemonių, kuriomis Kristus nuolat ugdo ir veda savo Bažnyčią. Dėl to ji ir perduodama specialiu – Šventimų – sakramentu.
Kunigystė yra tarnystė. „Tos pareigos, kurias Viešpats pavedė savo tautos ganytojams, yra tikras tarnavimas.“ Kunigystė visa yra skirta Kristui ir žmonėms. Ji visiškai priklauso nuo Kristaus ir Jo vienintelės kunigystės ir yra įsteigta žmonių ir Bažnyčios bendrijos labui. Kunigystės sakramentas perduoda „šventąją galią“, kuri yra tikrai Kristaus. Tad kunigystės valdžios pavartojimo pavyzdys turi būti Kristus, kuris iš meilės tapo paskutiniuoju ir visų tarnu. „Viešpats aiškiai pasakė, kad rūpestis savo kaimene yra meilės Jam įrodymas.“